ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS
LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA
LIETUVOS NACIONALINĖ M. MAŽVYDO BIBLIOTEKA

FESTIVALIS „MUZIKA JAŠIŪNŲ DVARE“

VI sezonas 

Šių metų festivalio naujiena –
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitos
Skiriama Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 230 m. sukakčiai

Liepos 4–rugpjūčio 15 d. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose,
J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų r.

Rengėjai: Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras,
Lietuvos nacionalinė filharmonija,
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Rėmėjai: Šalčininkų rajono savivaldybė,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija,
Lietuvos kultūros taryba

Įėjimas laisvas
2021, Jašiūnai

***

Liepos 4 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Prof. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas)
„Kelias į Gegužės 3-iosios konstituciją: Abiejų Tautų Respublikos istorija iki 1772 m. padalijimo“
Dažnai į XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos istoriją žvelgiama kaip į Lenkijos ir Lietuvos valstybės saulėlydį. Galbūt tai tik mitas? Kaip klostėsi bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimas iki pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo?

15.00 val. koncertas
„Lietuvos kamerinis orkestras ir Džeraldas Bidva“
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (meno vadovas Sergej Krylov)
Solistas DŽERALDAS BIDVA (smuikas)
Koncertą vedą Viktoras Gerulaitis ir Miroslav Šeibak

Programa:
MIECZYSŁAW KARŁOWICZ – „Serenada“ styginiams, op. 2
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Serenada styginiams G-dur, Nr. 13 („Mažoji nakties muzika“), KV 525
ANTONIO VIVALDI – Koncertas E-dur „Pavasaris“, op. 8 Nr. 1, RV 269, ir Koncertas g-moll „Vasara“, op. 8 Nr. 2, RV 315, iš keturių koncertų smuikui ir styginių orkestrui „Metų laikai“

***
Liepos 11 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas)
„Kelias į Gegužės 3-iosios konstituciją: tarptautinis pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstas (1772–1791 m.)“
1791 m. gegužės 3 d. konstitucija gimė kaip Apšvietos idėjų subrandintas dokumentas, o jo radimuisi įtakos turėjo sparčiai kintanti geopolitinė situacija. Kokie to meto Europos ir pasaulio įvykiai lėmė pokyčius Lenkijoje ir Lietuvoje? Kuo Abiejų Tautų Respublika gyveno laikotarpiu nuo pirmojo padalijimo iki Gegužės 3-iosios konstitucijos?

15.00 val. koncertas
„Džiazas Jašiūnų dvare“
Artūro Noviko vokalinis džiazo ansamblis COLOR JAZZ
Programoje: lietuvių liaudies melodijų ir klasikos kūrinių džiazo aranžuotės

***
Liepos 18 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Doc. Eligijus Raila (Vilniaus universitetas)
„Gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas: mitai ir tikrovė“
Lietuvoje nuolat kyla diskusijos dėl to, ar Gegužės 3-ioji yra diena, kurią reikia minėti. Dažnai diskusijos pagrindu tampa Konstitucijos tekstas. Kas iš tikrųjų jame rašoma? Kokios pagrindinės idėjos įrašytos į šį dokumentą? Ar tikrai Konstitucija yra Lietuvai nepalankus dokumentas?

15.00 val. koncertas
„Skamba varpai“
Rankinių varpų ansamblis ARSIS (Estija)
Koncertą veda Viktoras Gerulaitis

Programa:
CLAUDE-MICHEL SCHÖNBERG – Rinktinė „Vargdienių temomis“ („Les Misérable Medley“, K. McChesney aranžuotė)
PIOTR ČAIKOVSKIJ – iš baleto „Spragtukas“
Uvertiūra (K. McChesney aranžuotė)
„Maršas“ (W. H. Griffino aranžuotė)
„Arabų šokis“ (M. L. Thompsono aranžuotė)
„Ispanų šokis“ (W. H. Griffino aranžuotė)
„Trepakas“ (W. H. Griffino aranžuotė)
PIETRO MASCAGNI – „Intermezzo“ iš operos „Kaimo garbė“ (D. E. Wagnerio aranžuotė)
GEORGE FRIEDRICH HÄNDEL – „Largo“ iš operos „Kserksas“ (Fr. L. Callahano aranžuotė)
FRANZ LISZT – „Vengriškoji rapsodija“ Nr. 2 (D. E. Wagnerio aranžuotė)
ANTONIO VIVALDI–JOHANN SEBASTIAN BACH – Allegro iš Koncerto a-moll (Fr. Gramanno aranžuotė)
PIOTR ČAIKOVSKIJ – „Ryto malda“ iš „Vaikų albumo“ (V. Soonbergo aranžuotė)
PIOTR ČAIKOVSKIJ – „Valsas“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“ (B. Childerso aranžuotė)
Estų liaudies dainos (T. Kõrvitso aranžuotė)
„Pabusk, mano širdie“ („Awake, my heart“)
„Miegok, miegok, mažyli“ („Sleep, sleep, little mats“)
„Vėjo kambarys“ („The chamber of the wind“)
„Atplaukit, mielos menkės“ („Come, little coddy“)

***
Liepos 25 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Dr. Tomasz Blaszczak (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
„Gegužės 3-ioji kaip valstybinė šventė Lenkijoje: tradicijos ir ritualai“
XX a. Lenkijoje Gegužės 3-ioji įgavo pagrindinės valstybinės šventės statusą, buvo įtraukta į šventinių dienų kalendorių jau 1919 metais ir yra švenčiama iki šiol. 1946 m. socialistinėje Lenkijoje valdžia šventę uždraudė, bet Gegužės 3-ioji tapo viena iš svarbiausių opoziciją telkiančių atmintinų dienų, o 1990 m. grįžo į švenčių kalendorių. Kaip buvo ir kaip yra švenčiama Gegužės 3-ioji? Kokios su ja susijusios tradicijos?

15.00 val. koncertas
„Muzikiniai šachmatai“
Ansamblis MUSICA HUMANA (meno vadovas Robertas Beinaris)
Solistai:
DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)

Programa:
ANTONIO VIVALDI – Uvertiūra „Olimpiada“, RV 725
GEORGE FRIEDRICH HÄNDEL – Arija „Lascia ch’io pianga“ iš operos „Rinaldo“, HWV7
WOLFGANG AMADEUS MOZART – I dalis Allegro iš Divertismento Nr. 1 D-dur, KV 136
MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS – Polonezas d-moll (Gedimino Kviklio aranžuotė)
ÁSTOR PIAZZOLLA – Tango „Oblivion“ (smuiko solo Ramunė Grakauskaitė ir Inga Aleksienė)
GIEDRIUS SVILAINIS – „Būro metai“ obojui solo pagal Kristijono Donelaičio „Metų laikus“:
I. „Saulė budina svietą“
II. „Sulaukėm vasarą mielą“
III. „Rudens melancholijos ir keiksnojimai“
IV. „Ant žiemos narsai“
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Paminos arija „Ach, ich fuhl’s“ iš operos „Užburtoji fleita“
FRÉDÉRIC BONZON – Pastoralinė scena „In the Ardennes“ obojui ir styginiams (Roberto Beinario aranžuotė)
JUOZAS TALLAT-KELPŠA – išplėtota lietuvių liaudies daina „Šokinėjo pana Ona“ (Gedimino Kviklio aranžuotė)
GALINA SAVINIENĖ – „Lietuva“ (Justino Marcinkevičiaus žodžiai)

***
Rugpjūčio 1 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Prof. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas)
„Gegužės 3-iosios atmintis Abiejų Tautų Respublikos visuomenėse“
Per 230 metų po Gegužės 3-iosios konstitucijos priėmimo, požiūris į ją Lietuvoje ir Lenkijoje nebuvo statiškas. Kokią vietą ši data dabar užima Abiejų Tautų Respublikos visuomenių atmintyje? Kaip šis požiūris keitėsi laiko tėkmėje?

15.00 val. koncertas
„Trombonų projektas ir Loreta Sungailienė: savi“
LORETA SUNGAILIENĖ (vokalas)
VYTAUTAS PILIBAVIČIUS (trombonas)
REMIGIJUS GUMULIAUSKAS (trombonas)
MARIUS BALČYTIS (trombonas)
VALENTAS MAROZAS (trombonas)
ALBINAS GRAŽULIS (trombonas)
ARTŪRAS MANIUŠIS (mušamieji)

Programa:
„Čiūž čiūžela“ (žiemos laikotarpio sutartinės ir dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
VYTAUTAS PILIBAVIČIUS – „Augo putins“ su sutartinės fragmentais
„Pjuovė lonkuo šėina“ (žemaičių šienapjūtės dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
VYTAUTAS PILIBAVIČIUS – „Trombonų šokis“ trombonų ansambliui ir perkusijai
„Aš išdainiavau vėsas dainelės“ (žemaičių liaudies daina)
REMIGIJUS GUMULIAUSKAS – „Antela“ dzūkų liaudies dainos motyvais (tekstas lietuvių liaudies)
„Lioj sodai“ su sutartinės „Lioj saudailio, vokaro“ motyvais ir paukščių mėgdžiojimais (aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
„Kas man supa“ (rytų dzūkų sūpuoklinės dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
„Auga kėime dagilelis“ (žemaičių našlaičių dainos improvizacija)
REMIGIJUS GUMULIAUSKAS – „Trombonų samba“ trombonų ansambliui ir perkusijai
„Vaikščiuo pana“ (žemaičių jaunimo-meilės dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
„Tilžės miestely“ (Mažosios Lietuvos krašto karinės-istorinės dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
VYTAUTAS PILIBAVIČIUS – „Daina“ trombonų ansambliui ir perkusijai
„Pjaun bernielis lonkuo šėina“ (žemaičių šienapjūtės dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)
VYTAUTAS PILIBAVIČIUS – „Rago šokis“ vokalui, mediniam ragui, trombonų ansambliui ir perkusijai su dainuojamojo folkloro kūrinių fragmentais ir tautosakos improvizaciniais žanrais
„Aš užeisiu ant kalno“ (suvalkiečių jaunimo-meilės dainos aranžuotės autorius V. Pilibavičius)

***
Rugpjūčio 8 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Dr. LAIMA BUCEVIČIŪTĖ (Vytauto Didžiojo universitetas)
„Pažintis su svarbiausiais Gegužės 3-iosios konstituciją įamžinančiais objektais“
Gegužės 3-iosios konstitucija – svarbus istorijos įvykis Abiejų Tautų Respubliką sudariusioms šalims. Kaip šis įvykis įamžintas Lietuvoje? Kokie svarbiausi atminimo ženklai kitose Respublikai priklausiusiose valstybėse?

15.00 val. koncertas
„Romantizmo šedevrai“
VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS:
DALIA KUZNECOVAITĖ (I smuikas)
ARTŪRAS ŠILALĖ (II smuikas)
KRISTINA ANUSEVIČIŪTĖ (altas)
DEIVIDAS DUMČIUS (violončelė)
Solistė AISTĖ PILIBAVIČIŪTĖ (sopranas)
Koncertą veda Viktoras Gerulaitis

Programa:
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Kanonas c-moll, Fuga G-dur
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Siuzanos arija „Venite, inginocchiatevi“ iš operos „Figaro vedybos“; Iljos arijos „Se il padre perdei…“ ir „Zeffiretti lusinghieri“ iš operos „Idomenėjas“; arija „Chi sà, chi sà, qual sia“ iš operos „Geraširdės šykštuolės“
ÁSTOR PIAZZOLLA – Daina ir Fuga, „Escualo“
EZIO BOSSO – Kvartetas Nr. 5 „Music for the Lodger“
GIACOMO PUCCINI – Miuzetės valsas iš operos „Bohema“
GIUSEPPE VERDI – Arija „Addio del passato“ iš operos „Traviata“
CHARLES GOUNOD – Arija „Je veux vivre“ iš operos „Romeo ir Džuljeta“
FRANZ LEHÁR – Arija „Meine Lippen, sie küssen so heiss“ iš operos „Džudita“

***
Rugpjūčio 15 d., sekmadienis

13.30 val. paskaita
Doc. LIUDAS GLEMŽA (Vytauto Didžiojo universitetas)
„Lietuvos istorikų požiūris į Gegužės 3-iosios konstituciją“
Lietuvos istoriografijoje požiūris į Gegužės 3-iosios konstituciją keitėsi ne kartą. Kokios priežastys tai lėmė? Kiek politiniai įvykiai lemdavo istorijos vertinimą? Ar jau turime tvirtai įsitvirtinusią šios datos vertinimo tradiciją?

15.00 val. koncertas
„Akordeonų orkestras Consona“
Akordeonų orkestras CONSONA (meno vadovas ir dirigentas Ričardas Sviackevičius)
Solistai:
AGNĖ STANČIKAITĖ (sopranas)
RAIMONDS UNGURS (akordeonas, Latvija)
Koncertą veda Irena Žilinskienė ir Miroslav Šeibak

Programa:
CHARLES GOUNOD (instr. J. Ungurė) – Baleto muzika iš op. „Faustas“:
III šokis „Antikinis šokis“
V šokis „Trojaniečiai“
VII šokis „Frino šokis“
RUGGERO LEONCAVALLO (instr. J. Ungurė) – „Rytas“
FRANCESKO PAOLO TOSTI (instr. J. Ungurė) – Arietė „A Vucchella“
ROMAN BAŽILIN – „Upė“
ASTOR PIAZZOLLA – „La Muerte Del Angel“ („Angelo mirtis“)
ADOLF GÖTZ – „Dalmanų šokiai“
DUKE ELLINGTON (aranž. Heinz Kulzer) – „Caravan“
JURIJ PEŠKOV (instr. R. Ungurs) – „Noktiurnas“
GORKA HERMOSA – IV d. „Galliano en Santiago“
GERÓNIMO GIMÉNEZ – Arija „La tarántula é un bicho mu malo“ iš operos „La tempranica“
DMITRIJ ŠOSTAKOVIČ (arr. O. Eckermann) – Valsas iš Džiazinės siuitos Nr. 2
JOHANN STRAUß – Indianer Galopp op.111 (instr. J. Ungurė)
RUPERTO CHAPÍ – Luisos arija iš 2 veiksmų operetės „Zebedeo dukros“ (instr. J. Ungurė)
LUIGI ARDITI – „Bučinys“ (instr. R. Auksoriūtė)
JOHANN STRAUß (instr. R. Auksoriūtė) – „Radetzky-Marsch“