Istorija

Jašiūnų dvaras – ypatingas kultūros paveldo objektas, turintis tiek regioninę, tiek nacionalinę reikšmę. Jis įdomus ne tik kaip vėlyvojo klasicizmo stiliaus statinys. Jašiūnų dvaras – tai ir žymių istorinių asmenybių, Vilniaus universiteto mokslininkų traukos vieta ir mokslininkų – dvarininkų rezidencija.

Jašiūnų dvare lankytojai gali pažinti ano meto kultūrinę aplinką, patraukliai ir inovatyviai yra pristatytos ekspozicijos, čia vyksta edukacinės programos, teikiamos kompleksinės turizmo paslaugos. Yra galimybę autentiškoje, istorinėje aplinkoje susipažinti su Vilniaus universiteto ir tos epochos istorinėmis asmenybėmis

Muziejaus ekspozicijos pagrindas – Jašiūnų dvaro laikotarpis nuo 1811 metų, kai juos pradėjo valdyti Balinskiai. Ekspozicijos akcentas – Apšvietos ir Romantizmo epochų susidūrimas ir dvaro kultūrinis klestėjimas.

Pirmame Jasiūnų dvaro sodybos pastato aukšte įrengti dvi muziejaus patalpos, viena iš jų skirta dvaro buičiai ir kultūrai, kita atspindi epochos dvasią. Pirmojoje muziejaus patalpoje yra sudaryta galimybė rengti edukacines programas, patalpoje yra stalas ir monitoriai edukaciniams žaidimams. Antrojoje I aukšto muziejaus patalpoje lankytojams pristatyta informacija apie Apšvietos ir Romantizmo epochas, Jašiūnų dvaro ir Vilniaus universiteto ryšius, mokslininkus ir Balinskių šeimos genealoginis medis. Antrame aukšte lankytojai gali apsilankyti patalpose, skirtose Jašiūnų dvaro asmenybėms – Janui Sniadeckiui, Julijui Slovackiui, Mykolui Balinskiui. Šių patalpų erdvės formuojamos taip, kad tenkintų miniseminarų kambario poreikius, bet neužgožtų memorialinių akcentų. Didžiojoje konferencijų salėje yra sudaryta galimybė rengti kilnojamasis ekspozicijas, čia taip pat yra pianinas ir originalių paveikslų reprodukcijos. Muziejaus ekspozicija yra pristatyta trimis kalbomis.

Svarbu tai, kad muziejaus patalpos yra pritaikytos ne tik grupių, bei ir pavienių asmenų ir neįgaliųjų lankymui, edukacinei veiklai.

Jašiūnų dvaro parkas
Jašiūnų parką dešiniajame Merkio krante XIX a. pradžioje įkūrė Andrius Sniadeckis dar prieš statydamas rūmus. Vietovei būdingas švelniai banguotas reljefas ir puikus Merkio pakrančių kraštovaizdis. Tai peizažinis parkas su geometrinio išplanavimo elementais šalia dviaukščių vėlyvojo klasicizmo stiliaus
rūmų rytiniame parko pakraštyje.
Dvaro laikais rūmų link vedė trumpa alėja, pasibaigianti nedideliu, apvalios formos parteriu. Pats parkas yra gana ištęstos formos ir driekiasi į vakarus
Merkio upės pakrante. Einant pagrindiniu taku, atsiveria gražios parko erdviųperspektyvos, daugiau ar mažiau paslaptingai užpildytos vaizdingų medžių
grupių ar įspūdingai atrodančių pavienių medžių – soliterų. Tokie parkai atsirado Anglijoje – todėl jie ir vadinami angliškaisiais. Parko erdves formuoja vietinės medžių rūšys: mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, juodalksnis, drebulė, paprastoji eglė, pušis.
Iš senųjų egzotinių augalų, kurių čia kažkada augo apie 40 rūšių ir veislių, ir šiandien auga įspūdingas pilkasis riešutmedis, galingi europiniai ir Ledebūro maumedžiai, veimutinė pušis.

Jašiūnų dvaro kapinaitės
Profesorius Jonas Sniadeckis, išgarsėjęs kaip astronomas, matematikas, filosofas, Mykolas Balinskis – istorikas, publicistas, veikalų apie Vilniaus miesto ir Vilniaus universiteto istoriją, karalienę Barborą Radvilaitę, Lenkijos ir Lietuvos senovę autorius šiandien ilsisi Jašiūnų dvaro kapinėse. Greta ilsisi ir Mykolo Balinskio sūnus profesorius Jonas Balinskis – mokslinės psichiatrijos Rusijos imperijoje pradininkas. Ne veltui šios kapinės vadinamos mokslininkų kapinėmis.
Kapinės įkurtos 1830 m., mirus Jonui Sniadeckiui. Profesorių nuspręsta palaidoti tiesiai prieš dvarą, ant kalnelio, kur jis mėgo ilsėtis.Šeimos nariai toje vietoje norėjo pastatyti koplytėlę, netgi buvo parengtas architekto Karolio Podčašinskio projektas, kuris, deja, nebuvo įgyvendintas. Vėliau čia laidoti Balinskiai, kiti dvaro žmonės. Šiandien kapinėse yra apie 20 kapų. Jono Sniadeckio kapą žymi akmens obeliskas su metaliniu kryžiumi.
XX a. kapinės buvo gerokai apleistos. 1960 m. remontuota tvora, vartai, tvarkingiau į vietas sustatyti antkapiai. 2005-2007m. kapinės buvo restauruotos, atkurti antkapiai, pastatytas Balinskių šeimos genealoginio medžio paminklas.